Tvarus verslumas – tai verslo kūrimas ir valdymas, kuris kuria ekonominę vertę, gerbia aplinką ir suteikia socialinę naudą bendruomenėms bei ateities kartoms. Tvarus verslumas sujungia tradicinius verslumo principus (inovacijas, riziką, pelną) su tvarumo tikslais: aplinkos poveikio mažinimu, efektyviu išteklių naudojimu, socialine įtrauktimi ir ekonominiu teisingumu.

Europos Sąjunga tvarumą pavertė vienu svarbiausių savo ekonomikos ramsčių, įgyvendindama įvairias politikos kryptis ir programas:

Europos žaliasis kursas (European Green Deal)

Pradėtas įgyvendinti 2019 m., tai pagrindinė ES strategija siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. Ji skatina įmones diegti inovacijas energijos vartojimo efektyvumo, emisijų mažinimo ir žiedinės ekonomikos srityse. Strategija apima tokias iniciatyvas kaip „Circular Economy Action Plan“, „Farm to Fork“ ir „Fit for 55“.

Žaliųjų MVĮ ir startuolių strategija

Europos Komisija skatina žaliąjį verslumą, teikdama finansinę paramą per LIFE programą (aplinkos ir klimato projektams), „Horizon Europe“ (žaliosioms inovacijoms) ir Europos inovacijų tarybą (EIC), kuri teikia dotacijas ir investicijas tvariems startuoliams.

ES taksonomija ir ESG ataskaitų teikimas

Pagal Reglamentą (ES) 2020/852 buvo sukurta ES taksonomija – bendras kriterijų rinkinys, apibrėžiantis, kokia ekonominė veikla laikoma aplinkos požiūriu tvaria. Be to, CSRD (Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva) įpareigoja dideles įmones (o netrukus ir MVĮ) teikti informaciją apie jų poveikį aplinkai ir visuomenei.

Švietimas ir tvaraus verslumo kultūra

ES skatina verslumo ugdymą per Erasmus+ programas ir tokias iniciatyvas kaip „GreenComp – European Sustainability Competence Framework“.

Pasauliniai tvaraus verslumo orientyrai:

Jungtinių Tautų 2015 m. priimta Darbotvarkė 2030 nustato 17 Darnaus vystymosi tikslų. Tvarus verslumas tiesiogiai prisideda prie DVT 8 (Orus darbas ir ekonomikos augimas), DVT 9 (Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra), DVT 12 (Atsakingas vartojimas ir gamyba) ir DVT 13 (Klimato kaitos mažinimas).

JT Pasaulinis susitarimas (UN Global Compact)

Tai didžiausia pasaulyje savanoriška įmonių atsakomybės iniciatyva. Daugiau nei 15 000 įmonių įsipareigojo laikytis principų, susijusių su žmogaus teisėmis, aplinkosauga, darbo santykiais ir korupcijos prevencija.

ESG investicijos ir žiedinė ekonomika

Visame pasaulyje investuotojai vis daugiau dėmesio skiria įmonėms, pasižyminčioms stipriais ESG (Aplinkos, Socialinės atsakomybės ir Valdysenos) rodikliais. Žiedinė ekonomika tampa dominuojančiu modeliu, grindžiamu pakartotiniu naudojimu, perdirbimu ir regeneracija, o ne linijiniu vartojimu.

Žaliosios inovacijos ir technologijos

Sparčiai vystosi tokie sektoriai kaip atsinaujinanti energetika, elektrinis mobilumas, tvari žemdirbystė, žalioji statyba ir mažo anglies pėdsako skaitmeninė ekonomika.

Kiekvienas ženklelis atspindi mokymosi proceso metu įgytas kompetencijas, o ne vien tik kurso ar kursų baigimą. Todėl ženkleliai turi realią vertę ir parodo dalyvio pažangą, pasiektą per visus 12 mokymosi modulių.

Sėkmingai baigus visus 12 kursų, dalyviui bus suteiktas galutinis ženklelis:

🏆 Tvaraus verslumo meistras

Šis įvertinimas skiriamas dalyviams, kurie sėkmingai baigė visus 12 kursų ir išlaikė visus testus, pademonstruodami integruotas tvaraus verslumo, inovacijų, lyderystės ir socialinio poveikio kompetencijas. Kiekvienas ženklelis atspindi atskirą kompetenciją, kurią dalyvis gali pristatyti savo mokymosi pasiekimų portfelyje..